ViDA bendra PVM registracija, arba Single VAT Registration (SVR) – tai nebe planas, o įsigaliojęs teisės aktas: ES Taryba priėmė Direktyvą (ES) 2025/516 2025 m. kovo 11 d., ji įsigaliojo 2025 m. balandžio 14 d., o SVR priemonės pradės veikti nuo 2028 m. liepos 1 d.. Tai nereiškia, kad nuo šios datos Lietuvos įmonė galės prekiauti visoje Europos Sąjungoje su vienu PVM mokėtojo kodu. Sprendimas susideda iš trijų atskirų mechanizmų: platesnės OSS (One Stop Shop, t. y. vieno langelio deklaravimo sistemos) tarpvalstybiniam pardavimui deklaruoti, naujos savų prekių pervežimo į kitą valstybę narę tvarkos ir privalomo atvirkštinio apmokestinimo (reverse charge). Kiekvienas iš šių mechanizmų automatiškai neatšaukia esamų užsienio PVM registracijų, jei įmonė paskirties šalyje turi kitos apmokestinamos apyvartos, kurios naujosios taisyklės neapima.
Kodėl 2028 m. liepos 1 d. nesuteiks vieno ES PVM numerio?
Įsivaizduokite tipinę situaciją: Lietuvos e-prekybos įmonė prekes laiko Vokietijos ar Suomijos sandėlyje ir iš jo parduoda tiesiai vietos klientams. Šiuo metu tai paprastai reiškia vietos PVM registraciją toje šalyje. 2028 m. šis poreikis daugeliu atvejų sumažės, bet visiškai neišnyks. Teisės aktas priimtas, o valstybės narės privalo priimti ir jas paskelbti ne vėliau kaip 2028 m. birželio 30 d. bei taikyti nuo 2028 m. liepos 1 d. Bet turinys sudėtingesnis nei „vienas numeris visoms šalims“. Tiesą sakant, tai trijų skirtingų priemonių rinkinys, kiekviena skirta kitokiai situacijai.
Kas realiai pasikeičia dėl bendros PVM registracijos?
Trys priemonės, kurios įsigalios 2028 m. liepos 1 d., veikia atskirai, ir jas reikia suprasti kaip atskiras:
- Platesnė OSS taikymo sritis: vieno langelio deklaravimo sistema pradės apimti platesnį vietinių B2C pardavimų ratą, o ne tik tarpvalstybinę nuotolinę prekybą.
- Savų prekių pervežimo tvarka: naujoji savų prekių pervežimo schema (transfer of own goods), leidžianti dalį sandėlio judėjimų deklaruoti per vieną šalį be paskirties šalies registracijos.
- Privalomas atvirkštinis apmokestinimas: kai tiekėjas nėra registruotas šalyje, kurioje mokėtinas PVM, o pirkėjas toje šalyje jau turi PVM kodą, mokestinė prievolė automatiškai perkeliama pirkėjui.
Visos trys priemonės sumažina situacijų, kai reikalinga registracija keliose šalyse, skaičių, bet nė viena jų nesukuria vieno visos Sąjungos PVM numerio ar bendros deklaracijos visoms įmonės operacijoms, kaip aiškiai nurodo Europos Komisija.
Kas nutinka, jei Lietuvos įmonė perveža prekes į kitos valstybės narės sandėlį?
Čia kyla daugiausia painiavos. Naujoji savų prekių pervežimo į kitą valstybę narę tvarka papildo PVM direktyvą straipsniais 369xa–369xk, o valstybė narė turi leisti ją naudoti kiekvienam apmokestinamajam asmeniui, kuris vykdo tokius prekių judėjimus. Schema apima Direktyvos 17 straipsnio 1 dalyje aprašytą prekių pervežimą į kitą valstybę narę, bet neapima prekių, kurioms paskirties šalyje nesuteikiama teisė į visą pirkimo PVM atskaitą. Tai reiškia, kad jei jūsų prekės, pavyzdžiui, patenka į iš dalies neapmokestinamą naudojimą, tvarka jums netiks.
Svarbu ir tai, kad tvarka netaikoma pasirinktinai kiekvienam sandoriui atskirai: direktyva nustato, jog tvarka taikoma visiems savų prekių judėjimams, kuriuos vykdo prie jos prisijungęs apmokestinamasis asmuo, o ne pasirinktoms patogioms operacijoms. Deklaraciją reikia teikti elektroniniu būdu kiekvieną mėnesį, iki kito mėnesio pabaigos, ir tai taikoma net tuo mėnesiu, kai jokių prekių judėjimų nebuvo. Nulinė deklaracija išlieka privaloma.
Pirkimo PVM atžvilgiu lengva pamiršti spąstus: šios tvarkos deklaracijoje paskirties ar kilmės šalyje susidariusio pirkimo PVM atskaityti negalima. Jį paprastai reikia atsiimti per atskirą PVM susigrąžinimo procedūrą arba atskaityti per vietos deklaraciją, jei įmonė toje šalyje turi registraciją dėl kitos priežasties. Duomenis reikia saugoti dešimt metų skaičiuojant nuo prekių judėjimo metų gruodžio 31 d. ir juos pateikti mokesčių administratoriui pareikalavus.
Kada padeda OSS, o kada reikia vietinės registracijos?
Nuo 2028 m. liepos 1 d. Sąjungos OSS sistema plečiasi ir apima tam tikras vietines B2C prekių pardavimo situacijas, pavyzdžiui, pardavimą be transportavimo arba pardavimą, kai vežimas pradedamas ir baigiamas toje pačioje valstybėje narėje, kurioje pardavėjas nėra įsisteigęs. Praktiškai: jei Lietuvos didmenininko prekės guli Lenkijos sandėlyje ir parduodamos tiesiai Lenkijos vartotojui, tai dažnai galima deklaruoti per OSS, o ne per vietinę Lenkijos PVM deklaraciją.
Bet OSS nėra universali PVM deklaracija. Vietinė registracija liks būtina situacijose, kurių naujosios taisyklės neapima: kai įmonė paskirties šalyje turi kitos apmokestinamos apyvartos, kurios OSS neapima, kai pardavimas vyksta kitai įmonei (B2B), kur galioja įprasta sąskaitų faktūrų sistema, arba kai norite paskirties šalyje susidariusį pirkimo PVM atskaityti tiesiai per vietinę deklaraciją, o ne per susigrąžinimo procedūrą. Europos Komisija pažymi, kad SVR sumažina situacijų, kai reikalinga registracija keliose šalyse, skaičių. Tai atsargi formuluotė, o ne pažadas, kad registracijos išnyks. Jei įmonė paskirties šalyje turi nuolatinę veiklos vietą ar kitą vietinę mokestinę prievolę, kurios neapima nei OSS, nei SVR, vietinė registracija tebėra reali būtinybė.
Kokie terminai ir iš kur kyla 10 000 EUR ribos painiava?
Vienas ekranas, keturios datos, kurių supainioti negalima:
- 2028 m. birželio 30 d.: valstybės narės privalo priimti ir paskelbti direktyvos perkėlimo normas; taip pat paskutinė diena, kai pagal call-off stock (prekių pervežimo į kliento sandėlį prieš pardavimą) lengvatą galima pradėti naujus prekių judėjimus.
- 2028 m. liepos 1 d.: pradeda veikti platesnė OSS sistema, savų prekių pervežimo tvarka ir privalomas atvirkštinis apmokestinimas.
- 2029 m. birželio 30 d.: Direktyvos 17a straipsnis visiškai nustoja būti taikomas, t. y. senoji call-off stock lengvata baigia savo gyvavimo ciklą.
- 2030 m. liepos 1 d.: tarpvalstybinių B2B operacijų skaitmeninės atskaitomybės ir el. sąskaitomis pagrįsti reikalavimai, kurie yra atskiras ir vėlesnis ViDA etapas, su SVR tiesiogiai nesusiję.
Akivaizdi painiavos vieta – apyvartos riba. Pačioms SVR priemonėms apyvartos riba nenustatyta. Su jomis dažnai supainiojama 10 000 EUR riba yra atskira, jau anksčiau galiojanti taisyklė, taikoma tam tikram tarpvalstybiniam B2C nuotolinės prekybos ir elektroninių paslaugų pardavimui. Jei jūsų įmonė nesiekia šios ribos, jums galioja kitos, anksčiau nustatytos taisyklės. SVR šio skaičiavimo nekeičia.
Call-off stock lengvatą todėl reikia peržiūrėti dar prieš naująją tvarką visiškai pradedant naudoti: kas šia lengvata jau naudojasi, turi žinoti, kad ji galios lygiagrečiai su naująja schema iki 2029 m. vidurio, ir suprasti, kuris variantas geriau tinka jo prekių srautui.
Ką daryti 2026 ir 2027 metais?
Šiais dvejais metais verta atlikti namų darbus, o ne laukti paskutinės minutės. Keturi žingsniai, kurie nieko nekainuoja ir vėliau sutaupo daug:
- Susižymėkite visus sandėlio ir prekių judėjimus į kitas valstybes nares: kur prekė fiziškai juda ir kam ji priklauso.
- Atskirkite B2C pardavimus nuo pirkėjų su PVM kodu (B2B), nes atvirkštinis apmokestinimas ir OSS jiems taikomi skirtingai.
- Peržiūrėkite esamas užsienio registracijas ir pirkimo PVM susigrąžinimo procesus, nes savų prekių tvarka jas pakeičia tik iš dalies.
- Stebėkite Lietuvos įgyvendinimo aktus ir Europos Komisijos aiškinamąją medžiagą. Komisija savo įgyvendinimo strategijoje nurodė, kad SVR savų prekių modulio ir atvirkštinio apmokestinimo praktiniam suvienodinimui bus parengtos atskiros aiškinamosios pastabos. Kol jos nepaskelbtos, nevertėtų kaip fakto teikti galutinių Lietuvos portalo ar duomenų laukų reikalavimų – šis klausimas 2026 m. vasaros duomenimis dar neaptartas.
Kas šiandien tikisi, kad 2028 m. vasara išsprendžia visą klausimą su vienu PVM numeriu, turi savo planą peržiūrėti dar prieš aiškumo atsiradimą. Datos aiškios, mechanizmai įtvirtinti įstatyme. Bet kiek realiai kiekvienam sumažės esama užsienio registracijų našta, priklauso nuo konkretaus prekių srauto ir pirkėjų, o ne nuo bendros taisyklės.
Kas ViDA SVR annab alates 1. juulist 2028 ühe käibemaksunumbri kogu ELile?
Ei. ViDA ühtne käibemaksuregistreering (SVR) ei loo üht üleliidulist käibemaksunumbrit ega ühtset deklaratsiooni kõigi tehingute jaoks. SVR toimib kolme eraldi mehhanismina: OSS-i laiendus, oma kauba liikumise erikord ja kohustuslik pöördmaksustamine.
Kas 2028. aasta reeglid asendavad automaatselt minu välisriigi VAT-registreeringud?
Ei asenda automaatselt. Kui teil on sihtriigis muud maksustatavat käivet või püsiv tegevuskoht, võib kohalik registreering jääda vajalikuks. SVR vähendab registreeringuvajadust vaid nende olukordade osas, mida OSS, erikord ja pöördmaksustamine katavad.
Kuidas ViDA mõjutab kauba viimist teise liikmesriigi lattu (call-off stockiga seotud loogika)?
Oma kauba liikumise erikord lisandub ning nõuab selle kasutamiseks eritingimuste järgimist. Deklaratsioon tuleb esitada elektrooniliselt iga kuu tähtajaga järgmise kuu lõpp ning ka null-deklaratsioon on kohustuslik. Sisendkäibemaksu mahaarvamine toimub tavaliselt eraldi tagastuse või kohaliku deklaratsiooni kaudu, mitte automaatselt sama erikorra pealt.
Miks seostub SVR-iga 10 000 euro piirmäär ja mis sellest loost valesti aru saadakse?
SVR-meetmetel endil käibeläve ei ole. Sageli segatakse SVR-i teiste varasemate piiriülese B2C kaugmüügi reeglitega seotud käibelävega, kus võib esineda 10 000 euro piirang. SVR ei muuda seda käibearvestust.